Anaplazmozė šunims: simptomai, gydymas ir ką daryti po erkės įkandimo?

Šuo po erkės įkandimo tapo vangus, karščiuoja, neėda ar pradėjo šlubuoti? Viena iš galimų priežasčių gali būti anaplazmozė.

Anaplazmozė šunims – erkių platinama bakterinė infekcija, kuri gali pažeisti tam tikras kraujo ląsteles. Liga ne visada sukelia ryškius simptomus – kai kurie šunys gali būti užsikrėtę ir atrodyti visiškai sveiki. Tačiau kitiems gali pasireikšti karščiavimas, vangumas, apetito praradimas, šlubavimas, padidėję limfmazgiai ar kraujavimo požymiai.

Todėl po erkės įkandimo svarbu stebėti ne tik įkandimo vietą, bet ir bendrą šuns savijautą.

Kas yra anaplazmozė?

Anaplazmozė – tai erkių platinama bakterinė liga, kurią sukelia Anaplasma genties bakterijos.

Šunims svarbiausios dvi infekcijos:

• Anaplasma phagocytophilum – pažeidžia tam tikrus baltuosius kraujo kūnelius;

• Anaplasma platys – pirmiausia susijusi su trombocitų, kurie svarbūs kraujo krešėjimui, skaičiaus pokyčiais.

Tai svarbu todėl, kad anaplazmozė gali pasireikšti labai skirtingai. Vienas šuo gali turėti vos pastebimų požymių, o kitam gali atsirasti karščiavimas, kraujavimo požymiai ar šlubavimas.

Kaip šuo užsikrečia anaplazmoze?

Pagrindinis anaplazmozės perdavimo būdas yra infekuotos erkės įkandimas.

Todėl rizika kyla šunims, kurie vaikšto:

• miškuose;

• pievose;

• aukštoje žolėje;

• parkuose;

• soduose;

• vietose, kur yra daug erkių.

Svarbu suprasti, kad erkė nebūtinai turi būti pastebėta ant šuns. Vien tai, kad neradote erkės, neleidžia atmesti erkių platinamos infekcijos.

Merck Veterinary Manual taip pat pabrėžia, kad visų erkių nuo šuns kailio praktiškai neįmanoma aptikti, todėl svarbi nuolatinė apsauga nuo erkių.

Kokie yra anaplazmozės simptomai šunims?

Anaplazmozė gali būti besimptomė, tačiau kai kuriems šunims atsiranda gana aiškių sveikatos pokyčių.

Dažniausi galimi anaplazmozės simptomai:

• karščiavimas;

• vangumas;

• apatija;

• sumažėjęs apetitas;

• silpnumas;

• padidėję limfmazgiai;

• padidėjusi blužnis;

• šlubavimas;

• sąnarių ar raumenų skausmingumas;

• kraujavimo požymiai;

• smulkūs kraujo išsiliejimai odoje ar gleivinėse.

Kai kuriems šunims simptomai būna tokie nežymūs, kad šeimininkas jų iš karto nepastebi.

Šuo po erkės įkandimo tapo vangus – ar tai gali būti anaplazmozė?

Taip, tai viena iš galimų priežasčių.

Jeigu po galimo kontakto su erkėmis šuo staiga tapo:

• neįprastai mieguistas;

• mažiau aktyvus;

• prarado apetitą;

• karščiuoja;

• pradėjo šlubuoti;

• atrodo, kad jam skauda judant,

reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Tačiau vien šie simptomai nepatvirtina anaplazmozės.

Panašiai gali pasireikšti ir kitos erkių platinamos ligos, infekcijos ar visiškai nesusijusios sveikatos problemos.

Todėl veterinarijos gydytojui svarbu pasakyti, kad šuo galėjo turėti kontaktą su erkėmis.

Ar anaplazmozė gali sukelti šuns šlubavimą?

Taip.

Šlubavimas yra vienas iš galimų anaplazmozės požymių, ypač infekcijos, susijusios su Anaplasma phagocytophilum. Šuo gali atrodyti taip, lyg jam skaudėtų vieną ar kelis sąnarius, o kai kuriais atvejais šlubavimas gali būti besikeičiantis.

Tai svarbus simptomas, nes šeimininkas jį gali palaikyti paprasčiausiu patempimu ar trauma.

Kada verta pagalvoti apie erkių platinamą ligą?

Jeigu šuo:

pradėjo šlubuoti + tapo vangus + karščiuoja, ypač po buvimo vietose, kur galėjo būti erkių, verta apie galimą erkių platinamą infekciją informuoti veterinarijos gydytoją.

Ar anaplazmozė gali sukelti kraujavimą?

Taip.

Kai kurios anaplazmozės formos susijusios su trombocitų skaičiaus sumažėjimu. Trombocitai padeda kraujui krešėti, todėl jų trūkstant gali padidėti kraujavimo rizika.

Galimi požymiai:

• smulkūs raudoni taškeliai ant odos ar gleivinių;

• lengviau atsirandančios mėlynės;

• kraujavimas iš nosies;

• kraujas šlapime;

• kraujavimas iš kitų vietų.

Tokie simptomai nėra būdingi tik anaplazmozei, todėl jų priežastį turėtų įvertinti veterinarijos gydytojas.

Kokie kraujo tyrimai gali parodyti anaplazmozę?

Vienas svarbiausių anaplazmozės požymių kraujo tyrimuose gali būti sumažėjęs trombocitų kiekis – trombocitopenija.

Merck Veterinary Manual nurodo, kad trombocitų sumažėjimas gali būti nustatomas praėjus maždaug 1–2 savaitėms po infekcijos.

Veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti:

• bendrą kraujo tyrimą;

• kraujo tepinėlio mikroskopinį tyrimą;

• serologinį tyrimą;

• PCR tyrimą;

• kitus tyrimus, atsižvelgiant į šuns būklę.

Tai reiškia, kad diagnozuojant anaplazmozę dažnai svarbu vertinti ne vieną tyrimo rezultatą, o visą klinikinį vaizdą.

Kaip diagnozuojama anaplazmozė šunims?

Anaplazmozės diagnozė nustatoma įvertinus kelis dalykus:

šuns simptomus + kraujo tyrimus + galimą kontaktą su erkėmis + specifinių tyrimų rezultatus.

Serologinis tyrimas

Greitieji ar laboratoriniai serologiniai tyrimai gali nustatyti antikūnus prieš Anaplasma.

Tačiau čia yra svarbi detalė: ankstyvoje infekcijos stadijoje antikūnų gali dar nebūti pakankamai, todėl tyrimas gali būti neigiamas net ir infekcijos atveju. Merck nurodo, kad tyrimas per pirmąją savaitę po infekcijos gali būti neigiamas, o antikūnai vėliau gali išlikti daugelį mėnesių.

Todėl neigiamas ankstyvas tyrimas ne visada galutinai atmeta anaplazmozę.

PCR tyrimas

PCR tyrimu ieškoma bakterijos genetinės medžiagos.

Jis gali būti ypač naudingas ankstyvoje infekcijos stadijoje, o taip pat gali padėti nustatyti, kuri Anaplasma rūšis yra susijusi su infekcija.

Ar anaplazmozę galima nustatyti greituoju testu?

Kai kuriais atvejais veterinarijoje naudojami greitieji serologiniai testai anaplazmozei nustatyti.

Tačiau svarbu suprasti, ką toks testas iš tikrųjų parodo.

Serologinis testas gali nustatyti antikūnus, o ne būtinai įrodyti, kad būtent šiuo metu šuo serga aktyvia infekcija. Be to, ankstyvoje infekcijos stadijoje antikūnų gali dar nebūti.

Todėl:

teigiamas testas ≠ automatiškai reiškia aktyvią ligą

ir

ankstyvas neigiamas testas ≠ visada reiškia, kad infekcijos nėra.

Rezultatą reikėtų vertinti kartu su šuns simptomais ir kitais tyrimais.

Tai ypač svarbu, jei Petchoice turinyje kalbame apie greituosius veterinarinius testus namuose.

Kuo anaplazmozė skiriasi nuo babeziozės?

Abi ligos gali būti perduodamos erkėmis, tačiau jų sukėlėjai skiriasi.

Babeziozę sukelia Babesia genties pirmuonys, kurie pažeidžia raudonuosius kraujo kūnelius.

Anaplazmozę sukelia Anaplasma genties bakterijos, galinčios paveikti tam tikrus baltuosius kraujo kūnelius arba trombocitus.

Todėl jų simptomai gali persidengti, tačiau ligos nėra vienodos.

Svarbu: simptomai nėra pakankami, kad šeimininkas pats atskirtų šias ligas.

Ar šuo gali vienu metu užsikrėsti keliomis erkių platinamomis ligomis?

Taip, tokia galimybė egzistuoja.

Šuo gali būti veikiamas daugiau nei vieno erkių platinamo sukėlėjo, todėl esant ryškesniems simptomams veterinarijos gydytojas gali vertinti ne tik anaplazmozę, bet ir kitas infekcijas. Merck taip pat rekomenduoja atsižvelgti į galimą koinfekciją, kai serologinis tyrimas teigiamas, o klinikiniai požymiai yra sunkesni.

Tai viena iš priežasčių, kodėl nereikėtų bandyti diagnozuoti ligos vien pagal vieną simptomą ar vieną testą.

Kaip gydoma anaplazmozė šunims?

Anaplazmozės gydymą turi paskirti veterinarijos gydytojas.

Doksiciklinas laikomas pasirinktu antibiotiku anaplazmozei gydyti. Merck Veterinary Manual nurodo, kad daugeliu atvejų klinikiniai požymiai pradeda greitai gerėti pradėjus tinkamą gydymą.

Tačiau šeimininkui svarbiausia ne vaisto dozė ar gydymo schemos pasirinkimas, o tai, kad:

antibiotikų negalima pradėti duoti savo nuožiūra.

Veterinaras pirmiausia įvertina šuns būklę ir sprendžia, ar simptomus tikrai gali sukelti anaplazmozė, ar reikalingi papildomi tyrimai.

Ar anaplazmozė šunims pagydoma?

Dažniausiai tinkamai gydomi šunys pasveiksta, o klinikiniai požymiai gali pradėti mažėti gana greitai.

Vis dėlto svarbu užbaigti veterinarijos gydytojo paskirtą gydymą ir, jei rekomenduojama, pakartoti kraujo tyrimus.

Jeigu po gydymo šuo ir toliau yra vangus, karščiuoja, kraujuoja ar jo būklė blogėja, reikėtų dar kartą kreiptis į veterinarą.

Ką daryti, jei ant šuns radote erkę?

Jeigu radote erkę, nereikia panikuoti.

1. Kuo greičiau pašalinkite erkę

Erkę reikėtų pašalinti tinkamu būdu, suėmus ją kuo arčiau odos ir ištraukiant.

2. Patikrinkite visą šunį

Pašalinus vieną erkę verta apžiūrėti visą kailį – gali būti ir daugiau.

3. Užsirašykite, kada erkė buvo rasta

Jeigu po kelių dienų ar savaičių šuo sunegaluotų, ši informacija bus naudinga veterinarijos gydytojui.

4. Stebėkite šuns savijautą

Atkreipkite dėmesį į:

• apetitą;

• aktyvumą;

• kūno temperatūrą;

• šlubavimą;

• dantenų ir gleivinių pokyčius;

• neįprastą kraujavimą.

5. Atsiradus simptomams kreipkitės į veterinarą

Ypač jei keli simptomai atsiranda kartu.

Kada po erkės įkandimo reikia kreiptis į veterinarą?

Vien tik erkės radimas nebūtinai reiškia, kad šuniui reikia skubios veterinarinės pagalbos.

Tačiau nedelskite, jeigu po galimo erkės įkandimo šuo:

• tapo labai vangus;

• atsisako maisto;

• karščiuoja;

• pradėjo šlubuoti;

• atrodo, kad jam skauda sąnarius;

• turi padidėjusius limfmazgius;

• pradėjo neįprastai kraujuoti;

• atsirado smulkių raudonų taškelių ant odos ar gleivinių;

• šlapime ar išmatose pastebėjote kraujo;

• jo būklė greitai blogėja.

Jeigu šuo labai nusilpęs, griūva, sunkiai kvėpuoja ar stipriai kraujuoja, reikėtų kreiptis skubios veterinarinės pagalbos.

Ar anaplazmozė pavojinga?

Anaplazmozė dažnai sukelia lengvesnę ligą arba gali būti besimptomė, tačiau kai kuriems šunims gali pasireikšti ryškesni požymiai, įskaitant karščiavimą, kraujavimo sutrikimus, šlubavimą, padidėjusius limfmazgius ir blužnį.

Todėl nereikėtų vertinti ligos pagal principą:

„Tai tik erkės liga, nieko rimto.“

Svarbiausia yra šuns būklė ir tyrimų rezultatai.

Ar anaplazmozė aktuali rudenį?

Taip.

Rudenį erkės daugeliui šunų šeimininkų vis dar kelia riziką. VMVT anaplazmozę kartu su erlichioze, babezioze ir Laimo liga nurodo tarp erkių platinamų šunų ligų.

Todėl prasidėjus rudeniui nereikėtų automatiškai nutraukti šuns apsaugos nuo erkių.

Ypač svarbu būti atsargiems vaikštant:

• miške;

• parkuose;

• aukštoje žolėje;

• pievose;

• sodybose.

Kaip apsaugoti šunį nuo anaplazmozės?

Kadangi anaplazmozę perduoda erkės, svarbiausia prevencijos priemonė – mažinti erkių įkandimų riziką.

Naudinga:

• reguliariai naudoti veterinarijos gydytojo rekomenduojamas priemones nuo erkių;

• po pasivaikščiojimo apžiūrėti šuns kailį;

• kuo greičiau pašalinti rastas erkes;

• vengti vietų, kuriose ypač daug erkių;

• nepamiršti apsaugos rudenį.

Svarbu suprasti, kad vien šuns patikrinimas po pasivaikščiojimo nėra visiška apsauga – ne visas erkes pavyksta pastebėti.

Ar anaplazmozė gali užkrėsti žmogų nuo šuns?

Anaplasma bakterijos gali sukelti anaplazmozę žmonėms, tačiau žmogus neužsikrečia tiesiogiai nuo sergančio šuns. Pagrindinis perdavimo kelias yra erkės įkandimas.

Todėl jeigu šuniui nustatyta anaplazmozė, tai visų pirma yra signalas, kad toje aplinkoje yra erkių rizika.

Dažniausiai užduodami klausimai apie anaplazmozę šunims

Kokie pirmieji anaplazmozės simptomai šuniui?

Dažniausiai gali pasireikšti karščiavimas, vangumas, apetito praradimas, silpnumas, padidėję limfmazgiai ar šlubavimas. Kai kuriais atvejais simptomų gali visai nebūti.

Ar anaplazmozė šunims pagydoma?

Taip. Tinkamai diagnozavus ir paskyrus gydymą, dauguma šunų pasveiksta. Gydymą turi parinkti veterinarijos gydytojas.

Ar anaplazmozė perduodama per erkę?

Taip. Pagrindinis perdavimo kelias yra infekuotos erkės įkandimas.

Ar šuo gali sirgti anaplazmoze be simptomų?

Taip. Infekcija gali būti besimptomė.

Ar anaplazmozė gali sukelti šlubavimą?

Taip. Šlubavimas yra vienas iš galimų Anaplasma phagocytophilum infekcijos požymių.

Ar anaplazmozę galima nustatyti kraujo tyrimu?

Taip. Gali būti naudojami kraujo tyrimai, serologiniai tyrimai ir PCR. Tyrimo pasirinkimas priklauso nuo ligos stadijos ir šuns būklės.

Ar greitasis anaplazmozės testas visada tikslus?

Ne. Ypač ankstyvoje infekcijos stadijoje serologinis tyrimas gali būti neigiamas, nes organizmas dar gali būti nesukūręs pakankamai antikūnų.

Ar anaplazmozė ir babeziozė yra tas pats?

Ne. Tai skirtingos erkių platinamos ligos. Anaplazmozę sukelia Anaplasma bakterijos, o babeziozę – Babesia genties pirmuonys.

Ką daryti, jei šuo po erkės tapo vangus?

Kreipkitės į veterinarijos gydytoją ir būtinai paminėkite, kad šuo galėjo būti įkandęs erkės. Veterinaras gali rekomenduoti kraujo ir specifinius erkių platinamų infekcijų tyrimus.

Svarbiausia, ką turi žinoti šuns šeimininkas

Anaplazmozė ne visada pastebima iš karto.

Jeigu po galimo kontakto su erkėmis šuo tampa vangus, karščiuoja, neėda, pradeda šlubuoti arba atsiranda kraujavimo požymių, nereikėtų bandyti ligos nustatyti vien pagal simptomus.

Anaplazmozė gali būti diagnozuojama derinant šuns klinikinius požymius, kraujo tyrimus, serologinius tyrimus ir PCR. Ankstyvas serologinis tyrimas gali būti neigiamas, todėl rezultatą svarbu vertinti atsižvelgiant į ligos stadiją ir bendrą šuns būklę.

O geriausias būdas sumažinti anaplazmozės riziką – nuolatinė apsauga nuo erkių ir šuns apžiūra po pasivaikščiojimų.