Kodėl šuo vemia? Priežastys ir kada kreiptis į veterinarą

Vėmimas šunims nėra retas reiškinys. Kartais šuo gali išvemti dėl paprastos priežasties, pavyzdžiui, per greitai suėsto maisto, tačiau vėmimas taip pat gali būti įvairių sveikatos sutrikimų požymis.

Todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kad šuo vemia, bet ir į tai, kaip dažnai tai vyksta, kaip atrodo vėmalai ir ar kartu atsiranda kitų simptomų.

Kodėl šuo vemia?

Šuns vėmimą gali sukelti daugybė skirtingų priežasčių.

Dažniausios iš jų:

• per greitai suėstas maistas;

• per didelė maisto porcija;

• staigus pašaro pakeitimas;

• suėstas netinkamas arba sugedęs maistas;

• žolės ar kitų nevirškinamų medžiagų suėdimas;

• svetimkūnis virškinimo trakte;

• parazitai;

• virškinimo sistemos ligos;

• infekcijos;

• apsinuodijimas;

• kasos, kepenų ar kitų organų veiklos sutrikimai.

Vien iš vėmimo ne visada galima nustatyti, kas jį sukėlė.

Šuo vemia vieną kartą – ar reikia nerimauti?

Vienkartinis vėmimas ne visada reiškia rimtą sveikatos problemą.

Jeigu šuo vieną kartą išvėmė, tačiau po to elgiasi įprastai, yra aktyvus, geria vandenį ir neatsiranda kitų simptomų, situaciją galima atidžiai stebėti.

Tačiau jeigu vėmimas kartojasi arba šuns savijauta keičiasi, reikėtų į situaciją žiūrėti rimčiau.

Svarbu stebėti augintinį artimiausiomis valandomis ir atkreipti dėmesį į naujus simptomus.

Šuo vemia maistu

Kartais šuo netrukus po valgymo išvemia beveik nepakitusį maistą.

Tai gali nutikti, jeigu šuo labai greitai suėda maistą arba suėda per didelę porciją.

Tačiau svarbu atskirti vėmimą nuo atpylimo. Atpylimo metu maistas dažniausiai pašalinamas pasyviai, be stiprių pilvo raumenų susitraukimų.

Jeigu maisto atpylimas ar vėmimas kartojasi reguliariai, reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Šuo vemia putomis

Baltos ar skaidrios putos vėmaluose gali atsirasti dėl skrandžio turinio ir seilių susimaišymo.

Priežasčių gali būti įvairių, todėl vien tik vėmalų spalva neleidžia nustatyti diagnozės.

Jeigu šuo vieną kartą išvėmė nedidelį kiekį putų ir po to jaučiasi gerai, galima jį stebėti.

Tačiau pasikartojantis vėmimas putomis, ypač kartu su vangumu, skausmu ar atsisakymu ėsti, yra priežastis kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Šuo vemia geltonai

Geltona spalva vėmaluose dažnai būna susijusi su tulžimi.

Tai gali pasitaikyti, kai skrandis yra tuščias, tačiau geltonas vėmimas taip pat gali pasireikšti dėl įvairių virškinimo sistemos problemų.

Jeigu šuo retkarčiais išvemia geltonai, tačiau jaučiasi normaliai, svarbu stebėti, ar tai nesikartoja.

Jeigu vėmimas tampa dažnas arba atsiranda kitų simptomų, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Šuo vemia ir viduriuoja

Vėmimas kartu su viduriavimu yra svarbesnis signalas nei vienkartinis vėmimas.

Tokiu atveju šuo gali netekti daugiau skysčių, todėl svarbu stebėti jo savijautą ir gebėjimą gerti vandenį.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti tokią būklę šuniukams, senyviems šunims ir gyvūnams, kurie turi kitų sveikatos problemų.

Jeigu kartu pastebite kraujo, stiprų vangumą, skausmą, dažną vėmimą arba šuo negali išlaikyti vandens, reikėtų nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Ar pašaras gali sukelti vėmimą?

Taip, mityba gali būti viena iš galimų vėmimo priežasčių.

Pavyzdžiui, problemų gali kilti dėl:

• staiga pakeisto pašaro;

• per didelės porcijos;

• riebaus maisto;

• neįprastų skanėstų;

• maisto likučių nuo stalo;

• suėsto netinkamo arba sugedusio maisto.

Todėl naują pašarą geriau įvesti palaipsniui.

Tačiau jeigu šuo vemia pakartotinai, nereikėtų manyti, kad problema būtinai susijusi su pašaru. Vėmimą gali sukelti daugybė kitų priežasčių.

Ką daryti, jeigu šuo vemia?

Pirmiausia įvertinkite bendrą šuns būklę.

Stebėkite:

• ar šuo aktyvus;

• ar geria vandenį;

• ar domisi maistu;

• ar vėmimas kartojasi;

• ar viduriuoja;

• ar nėra kraujo;

• ar neatrodo, kad skauda pilvą;

• ar nepasikeitė elgesys.

Jeigu vėmimas buvo vienkartinis ir šuo greitai grįžo į įprastą būseną, galima jį atidžiai stebėti.

Tačiau jeigu vėmimas kartojasi, augintinio būklė blogėja arba atsiranda papildomų simptomų, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Kada šuns vėmimas gali būti pavojingas?

Nedelskite kreiptis į veterinarijos gydytoją, jeigu:

• šuo vemia pakartotinai;

• vėmaluose yra kraujo;

• šuo kartu stipriai viduriuoja;

• išmatose yra kraujo;

• šuo tampa vangus arba silpnas;

• atsisako gerti;

• išgėręs iškart išvemia vandenį;

• atrodo, kad jam skauda pilvą;

• pilvas tampa neįprastai išsipūtęs;

• šuo galėjo praryti svetimkūnį;

• įtariamas apsinuodijimas;

• simptomai nepraeina arba greitai stiprėja.

Ypač svarbu nedelsti, jeigu vemia labai jaunas, senyvas arba kitomis ligomis sergantis šuo.

Šuo vemia po to, kai kažką suėdė lauke

Šunys kartais lauke suėda tai, ko net po to prasideda vėmimas, nereikėtų automatiškai manyti, kad tai tik lengvas vaistas žmonėms naudojamas nuo pykinimo ar vėmimo, jo tinkamumas šuniui prikurėtų – maisto likučius, šiukšles, augalus ar kitus daiktus.

Jeigu po to prasideda vėmimas, nereikėtų automatiškai manyti, kad tai tik lengvas skrandžio sudirgimas.

Jeigu nežinote, ką šuo suėdė, arba įtariate, kad galėjo būti suėsta nuodinga medžiaga ar svetimkūnis, reikėtų kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Ką stebėti, kol konsultuojatės su veterinaru?

Veterinarijos gydytojui gali būti naudinga kuo tiksliau papasakoti, kas įvyko.

Užsirašykite:

• kada šuo pradėjo vemti;

• kiek kartų vėmė;

• kaip atrodė vėmalai;

• ar vėmaluose buvo maisto;

• ar buvo kraujo;

• ką šuo valgė pastarąją parą;

• ar buvo pakeistas pašaras;

• ar gavo naujų skanėstų;

• ar viduriuoja;

• ar geria vandenį;

• ar galėjo suėsti svetimkūnį ar kitą netinkamą medžiagą.

Jeigu galite, nufotografuokite vėmalus – nuotrauka kartais gali būti naudinga veterinarijos gydytojui vertinant situaciją.

Ar galima šuniui duoti vaistų nuo vėmimo?

Savarankiškai žmogui skirtų vaistų šuniui duoti nereikėtų.

Net jeigu vaistas žmonėms naudojamas nuo pykinimo ar vėmimo, jo tinkamumas šuniui priklauso nuo konkrečios situacijos, gyvūno svorio, amžiaus, sveikatos būklės ir galimos vėmimo priežasties.

Jeigu šuniui reikia gydymo, tinkamus vaistus ir jų dozę turėtų parinkti veterinarijos gydytojas.

Kaip sumažinti virškinimo sutrikimų riziką?

Visų virškinimo problemų išvengti neįmanoma, tačiau kas jam skauda pilvą, jis negali išlaikyti vandens, kartu stipriai viduriuoja arba galėjo apsinuodyti ar praryti svetimkūnį, reikėtų kuo greičiau kreiptdienėje priežiūroje galima laikytis kelių principų.

Šuniui reikėtų:

• duoti visavertį jo poreikius atitinkantį pašarą;

• naują pašarą įvesti palaipsniui;

• neperšerti;

• nepadauginti skanėstų;

• vengti riebaus ir netinkamo žmonių maisto;

• užtikrinti prieigą prie šviežio vandens;

• neleisti lauke ėsti šiukšlių ar neaiškios kilmės maisto.

Jeigu šuo turi jautrų virškinimą arba vėmimas kartojasi, mitybos klausimą verta aptarti su veterinarijos gydytoju.

Svarbiausia – įvertinti visą situaciją

Vienkartinis vėmimas ne visada reiškia rimtą problemą, tačiau pasikartojantis vėmimas ar kartu atsirandantys kiti simptomai neturėtų būti ignoruojami.

Jeigu šuo vemia krauju, yra labai vangus, jam skauda pilvą, jis negali išlaikyti vandens, kartu stipriai viduriuoja arba galėjo apsinuodyti ar praryti svetimkūnį, reikėtų kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Svarbiausia ne bandyti pašalinti vien simptomą, o nustatyti, kodėl šuo vemia.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia veterinarijos gydytojo konsultacijos, diagnozės ar gydymo.